Briketai gaminami iš biomasės: medienos pjuvenų ir susmulkintų medienos atliekų, iš specialiai užaugintų energetinių augalų sausos masės, durpių. Pjuvenos aukšto slėgio būdu specialia įranga yra suslegiamos į keletą kartų mažesnį tankį. Žaliava turi būti sausa (10%–15% drėgnumo) Turi būti iki 12. Esant žaliavos drėgnumui  8%–10%., pagamintų briketų drėgnumas būna apie 6%–8%. Tokio drėgnumo briketai būna tvirti ir geriau atlaiko smūgius kraunant bei transportuojant, mažai rūksta degimo metu ir išskiria daugiau šilumos.  Iš didesnio nei 10 proc. drėgnumo žaliavų gaunami mažesnio tankio ir silpnesni briketai ir atitinkamai  degdami pasiekia mažesnę kaitrą.

Briketų gamyboje yra naudojama įvairi žaliava:
- visų medienos rūšių pjuvenos ( lapuočių medžių: ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio ir kt., spygliuočių medžių: eglių, pušų, kukmedžių, kėnių, maumedžių ir kt.)
- saulėgrąžų lukštai;
- smulkinti šiaudai;
- rapsų, ryžių, grikių ir kt. grūdinių kultūrų atliekos;
-  spaliai (linų pluošto perdirbimo atliekos);
- durpės;
- smulkinti medvilnės stiebai;
 
- susmulkintas popierius;
- kitos smulkintos biomedžiagos.
Lietuvoje gaminami  lapuočių, spygliuočių, linų spalių briketai. Skirtingų rūšių pjuvenos įvairiu santykiu gali būti maišomos vienos su kitomis.
Populiariausi Lietuvoje yra „RUF“ presu suspausti pjuvenų briketai. Jie dar vadinami „plytos“ formos arba „RUF“ tipo briketais. Šie briketai gaminami specialiu „RUF“ ar analogišku presu. Pjuvenų suspaudimo slėgis: minimalus 1000 kg/cm², maksimalus 1700 kg/cm².
Kuro briketai- ekologiškas švarus organinis kuras, gaunamas tiesiai iš gamtos.